Laikas prisipažinti kaip sekėsi Italijoje.
Vargais negalais susidėję mantą į miniveną, pajudėjome link Lenkijos. Ekipažą sudarė 4 suaugę ir 2 šunys. Tai aš su saviške Edita, Vaidas su Vitalija ir Dipas su Džekiu. Teko daug ko atsisakyti, nes auto kažkaip keistai susitraukė ir daiktai nenorėjo tilpti. Taip, sakyčiau, pasikeisdami, kartkartėmis pakeiksnodami lenkiškus kelių remontus, pasiekėm Čekijos sieną, kurios nekirtę, dar Lenkijoje sustojome nakvynei. Ryte pakilome, sudaužėme Velykinius kiaušinius ir išskubėjome į galutinį tašką Italijoje. Vėlai vakare pasiekėme ir galutinį tašką. Italai, kaip ir žadėjo, mūsų laukė. Palydėjo į sektorių ir prasidėjo stovyklavietės įrengimas. Ilgai neužtrukome, nes meškeres galėjome užmesti tik pirmadienio rytą. Puikiai pailsėję ryte su Vaidu, kol mūsų moteriškės ruošė pusryčius, su echolotu tyrėme dugną. Radome tikrai gražių perkritimų ir atsimatavę atstumus, pradėjom žūklę. Pradžioje gausus šėrimas su mūsų halibut pelečių ir boilių (vežemės Monster Red ir Krill Fruit) mišiniu, pagardintu skystalais ir aliejais. Vėliau šerimvietes pasiekė ir masalai. Meškerės ant stovų, galim drąsiai pusryčiauti. Prabėgus pusdieniui, kibimų nesulaukėme, o kas įdomiausia, palei krantą paviršiuje vis pasirodydavo koi amūrai. Nusprendėme bent po 1 meškerę pritraukti prie pat kranto. Ir, pasirodo, neapsirikom, pirmas nedidukas karpiukas sutiko pasipozuoti. Neužilgo pasirodė ir antras, ir trečias. Kaip nekeista, susigundė Krill Fruit masaliniu su Tutti Frutti viršūnėle.
Keletas foto ir po naktinio permetimo į loveles. Naktį dar pagavome po kelis karpiukus, bet, kadangi, svoriai buvo nedideli, tai nei svėrėm, nei fotografavom.
Ryte, po eilinių procedūrų, mane vieną paliko prie meškerių, o visa kompanija patraukė prie Adrijos jūros. Deja, pasidžiaugti jiems nepavyko, nepavyko pailsėti ir man, nes sukilusi audra mane privertė laikyti palapinę, o jie per bangas net arti nepriėjo prie jūros. Na bet svarbu užsuko į vietinę parduotuvę ir paragavimui pripirko įvairiausių sūrių, alyvuogių ir kitokių Itališkų skanumynų. Tiesa, vienas, kas nuvylė, tai Pellini kava, kažkokia smirdanti ir neskani, na, bet juk neišmesi :) Susitvarkę po audros teritoriją, pavakarieniavom ir vėl šėrimas ir permetimai. Tiesa, pasirodo negalima šėrimui naudoti kukurūzų, tai teko palikti vietiniams paukšteliams. Prieš naktį dar pavyko pagauti po žuvį ir paryčiais vėl suklykė pypai. Toliau nesigilinsiu į smulkmenas, bet antrą dieną buvo paskutinė, kada pagavom karpių. Stipriai atšalo oras, naktimis temperatūra vos siekė 3 laipsnius šilumos, o dienomis įšildavo iki 12-13 laipsnių. Supratę, kad su žūkle bus liūdna, teko pasirinkti pramoginę programą ir susipažinti su Ravenna miestu, bei paplūdimiais. Suvalgyti nerealaus dydžio tikrą Itališką picą, paskanauti įvairių grapos gėrimų.
Reziumė, kad ir tikrai skaitau stipriai buvom pasiruošę žūklei, turėjom aukščiausios kokybės pašarus, dėja fortūna su kibimais mūsų nedžiugino. Išsigelbėjimas, tai, kad šalia buvo tikrai ką veikti, todėl atostogos prabėgo kaip kelios valandos. Na bet sezonas pas mus tik prasideda, tai manau tikrai bus puikių nuotraukų su Lietuviškais karpiais.
Pagarbiai, Valdas (Adziukas)




